Turkis – Jūsų apsaugos amuletas

Turkis – nepermatomas, mėlynai žalios spalvos mineralas, hidratuotas vario, aliuminio fosfatas.

Tai retas ir vertingas akmuo. Tūkstančius metų dėl savo unikalaus atspalvio  šie akmenys buvo vertinami kaip perlai. Pastaruoju metu, turkis, kaip ir dauguma kitų nepermatomų brangakmenių, buvo nuvertinti dėl jų  imitacijų, bei atsiradus sintetiniams jų pakaitalams.
Akmuo buvo žinomas daugeliu pavadinimų, bet žodis turkis, kuris minimas jau 16 amžiuje, kilęs iš seno prancūziško žodžio "Turkish", nes šis mineralas pirmą kartą į Europą buvo atvežtas iš Turkijos, iš istorinės Khorasan kasyklos Persijos provincijoje. 

Jis gali būti įvairių spalvų: nuo dangaus mėlynos iki pilkai žalios,  ir dažniausia randamas ten kur didelė vario koncentracija dirvožemyje. Aukščiausios kokybės turkis paprastai yra šviesios spalvos -  melsvas, melsvai žalsvas arba tiesiog žalsvas. Mėlyną spalvą sukusia varis, o žalumą – dvivalentė geležis bei chromas. Dažnai medžiaga turi rudas, pilkas ar juodas venas arba dėmes, kitaip dar vadinamomis „turkio matrica“, tai priklauso nuo vietos kur ji kasama. Geriausiai žinomos turkio kasyklos JAV, Meksikoje, Irane, Izraelyje, Afganistane ir Kinijoje. Pats gražiausias šviesiai mėlynas turki kasamas Irano šiaurėje esančiose kasyklose. 

Turkis

Būdamas sąlyginai minkštas akmuo ( turkio kietumas pagal Moso skalę yra 6, t.y. jis žymiai  minkštesnis už kvarcą), jis yra jautrus aplinkos poveikiui. Kadangi nešiojant ilgą laiką turkio spalva blunka, net ir aukščiausios kokybės akmenys šiais laikais yra apdirbami vašku ir kitokiais standikliais. Toks apdirbimas padaro akmenį daug atsparesnį aplinkos veiksniams. Rinkoje labai daug turkio sutvirtintu sintetine derva, su kuria išgaunama gaivi spalva ir akmens ilgaamžiškumas. Taip pat dauguma jų prieš sutvirtinimo procesą būna dažomi. Taip pat būna „rekonstruoti turkiai“, o tai reiškia gaminami iš turkio miltelių.

Dėl savo jautrumo turkis beveik visada būna apdirbamas vienu ar kitu būdu, todėl gali būti įvairiausių formų. Dėl šios priežasties natūralios spalvos turkis, kuris tiesiog sutvirtinamas bespalviu vašku arba sintetine derva, yra labiau vertinamas nei tas kurio spalva „patobulinta“.

Labiausiai vertinamas dangaus mėlynumo turkis gali būti su matrica arba be jos. Kuo turkio spalva žalesnė, kuo daugiau dėmių, tuo turkio vertė mažesnė.

Turkį reikia saugoti nuo kosmetikos, šilumos ir ryškios šviesos. Tai ne tas akmuo, kurį būtų galima pasiimti einant degintis. Geriausia jį laikyti švariai ir retkarčiais nuvalyti su  minkštu skudurėliu.

Senovėje turkis buvo atsakingas už nešiotojo materialinę  gerovę. Persų mokslininkas Al-Qazwini " net rašė: "Ranka, kuri nešioja turkį ir ja antspauduoja, niekada neskurs." Dažnai buvo nešiojamas ant turbanų ir dažnai perlų apsuptyje, siekiant apsaugoti dėvėtoją nuo "blogos akies". Kaip talismanai, jie puošė durklus, kardus ir arklių kamanas.
Pietų, Vidurio ir Šiaurės Amerikoje turkis visada užėmė ypatingą vietą tarp brangakmenių. Pavyzdžiui,  Meksikos actekai,  naudojo jį  savo ceremonijų kaukių puošimui. Šiaurės Amerikos indėnai, kurie vis dar gamina nemažai tradicinių sidabro papuošalų su turkiu ir šiandien, manė, kad dangus mėlynumo brangakmenis atveria tiesioginį ryšį tarp dangaus ir jūros.

Mėlynasis turkis

Visais laikais ir visame pasaulyje, turkis buvo dėvimas kaip natūrali apsauga nuo tamsos galių. Ankstesniais laikais jie saugojo raitelį nuo netikėtų kritimų nuo arklio, taip pat yra laikomas apsauginiu pilotų, orlaivių įgulų bei visų žmonių, kurių veikla susijusi su ypač didele rizika, akmeniu.

Šiuolaikinės brangakmenių terapijos rekomenduoja nešioti turkį kenčiantiems nuo depresijos. Turkio „linksma“ spalva suteikia daugiau pasitikėjimo santūriai asmenybei. Taip pat šis akmuo dažnai dovanojamas kaip draugystės simbolis,  turkis sako, kad trokšta ištikimybės bei pastovumo santykiuose.

Turkis – gruodžio mėnesį gimusiųjų akmuo.

Dovanojamas 5-ųjų ir 11-ųjų  vestuvių metinių proga.

Turkio papuošalų ieškokite čia: www.akmenukai.eu