Perlai

Jau daugelį tūkstantmečių perlai buvo ir yra vertinami už savo grožį bei retumą.  Nuo antikinės Kinijos, Indijos, Egipto iki Romos imperijos, Arabų pasaulio ir indėnų genčių, bei kitų pasaulio tautų vertino perlus. Perlai - seniausi iš visų brangakmenių minimų rašytiniuose šaltiniuose. 

Perlas tai tik brangakmenis, susiformuojantis gyvuose organizmuose. Perlas formuojasi austrių arba moliuskų geldelėse, kai į jas patenka svetimkūnis. Tai dažniausiai yra koks nors parazitas, ne smėlio smiltelė. Jis įsibrauna į geldelės vidų ir patenka į minkštuosius apvalkalo audinius. Atsakydamos į dirginimą apvalkalo epitelio ląstelės suformuoja maišelį (taip vadinamą perlo maišelį), kuris išskiria kristalines medžiagas, vadinamas perlamutru. Tai ta pati medžiaga iš kurios sudaryta moliusko geldelė. Taip kaupiasi perlamutro sluoksniai apie dirginantį elementą iš kurio susiformuoja perlas.

Priskaičiuojama  apie 2000 moliuskų rūšių ir tik 20 iš jūs pastoviai augina perlus. Gamtiniai perlai yra labai reti. Kadangi perlamutras suformuoja netaisyklingos formos perlamutro sluoksnius ant svetimkūnio, todėl gamtinių perlų apvalios ar ovalios formos randama labai retai.  Dauguma gamtinių perlų yra netaisyklingos formos.

Natūralioje gamtoje tik labai maža dalis moliuskų nuolat augina perlą ir tik nedaugelis iš jų išaugins tinkamo dydžio, formos ar spalvos perlą ir tik maža dalis iš jų surandama ir patenka pas žmones. Kadangi perlai vertinami jau tūkstantmečiu, atsirado poreikis auginti perlus dirbtiniu būdu.

Dirbtiniu būdu išauginti perlai

XX a. pradžioje Japonų mokslininkai išrado būdą, kaip būtų galima išauginti perlą dirbtinu būdu. Iš esmės šis būdas buvo toks: svetimkūnis įterpiamas į austrių ar moliuskų audinius ir geldelė grąžinama atgal į jūrą, leidžiant perlui formuoti natūraliai. Ši praktika plačiai naudojama auginant Mable rūšies perlus. Kokichi Mikimoto užpatentavo šią perlų auginimo skatinimo technologiją 1916 m. Nuo to laiko ši technologija buvo tobulinama ir palčiai naudojama visame pasaulyje. Tik šis metodas jau nebebuvo naudojamas auginti tik Akoya perlus, bet taip pat pritaikytas auginant  gėlavandenius, Thaiti bei Pietų jūros perlus.

Mikimoto ženkliai išplėtė perlų auginimo pramonę, kur perlai galėjo būti auginami kaip ir bet kurie kiti žemės ūkio produktai. Šių dirbtiniu būdu išaugintų perlų dabar jau pagaminama pakankamai, kad jie galėtų būti prieinami visiems žemės gyventojams.

Perlų rūšys

Išskiriamos šios pagrindinės perlų rūšys:

1) Akoya perlai; 

Akoya perlų daugiausiai išauginama vėsiame vandenyje Japonijoje (antras augintojas pagal dydį yra Kinija). Vėsi vandens temperatūra leidžia formuotis labai vienodoms perlo kristalinėms medžiagoms , kurios turį ypatingą blizgesį. Daugelis ekspertų mano, kad Akoya perlų blizgesys yra pats geriausiais iš visų rūšių perlų. Perlo susiformavimas užtrunka nuo nuo 2 iki 24 mėnesių. Dauguma augintojų palaukia apie metus prieš išimdami perlą, taip tikėdamiesi rasti jį kuo didesnį.  Dydis gali svyruoti nuo 2 iki 10 mm (vidutinis dydis yra apie 6-7 mm).  Perlų spalva gali būti rožinė, balta/sidabro, kreminė, aukso bei pilka/mėlyna.

2) Gėlavandeniai perlai;
Gėlavandeniai perlai auginami ežeruose, upėse, tvenkiniuose ir kito gėlo vandens telkiniuose. Didžiausias gėlavandenių perlų augintojas yra Kinija. Jie dar auginami Japonijoje bei JAV. Vienoje kriauklėje galima užauginti iki 40 vnt. perlų vienu metu. Auginimo procesas užtrunka nuo 3 iki 7 metų, kol jie pasiekia nuo 3 iki 13 mm dydį. Vidutinis perlų dydis yra 6 mm. Gėlavandeniai perlai būna įvairių pastelinių spalvų: baltos, rožinės, persikų, levandų, pilkos, geltonos ir kreminės spalvos.

3) Tahitian perlai;

4) Pietų Jūros perlai;

5) Keshi perlai;

6) Biwa perlai;

7) Blister perlai;

8) Kriauklių (shell) perlai.

Perlų papuošalų ieškokite čia: www.akmenukai.eu