2011 m. birželio 13 d., pirmadienis

Gėlavandeniai perlai

Gėlavandeniai perlai tai dirbtinių būdu išauginti perlai. Jie auginami ežeruose, upėse, tvenkiniuose ir kito gėlo vandens telkiniuose. Gėlavandenių perlų auginimas skiriasi nuo jūrinių perlų auginimo. Šiems perlams auginti naudojamos ne perlamutro smiltelės, kaip jūriniuose, o donorės midijos audinys. Jis įsodinamas į midiją ir tampa perlo branduoliu. Minkštieji geldelės audiniai suformuoja maišelį, kuris išskiria perlamutrą, atsakydamas į svetimkūnio dirginimą. To pasėkoje išauginamas perlas.



Gėlavandenių perlų auginimas pasiteisino. Kasmet jų išauginama vis daugiau ir didesnių. Dabartinių aukščiausios rūšies perlų dydis svyruoja nuo 5 iki 10 mm ir gali konkuruoti su Japonų išaugintais Akoya perlais blizgesiu. Aukščiausios kokybės 10 – 13 mm dydžio gėlavandenius perlus jau sunku atskirti nuo Pietų jūros dirbtinai išaugintų perlų.
Didžiausia gėlavandenių perlų dalis išauginama Kinijoje. Ten jie pradėti auginti 1970-ais metais. Kadangi auginti gėlavandenius perlus auginti buvo labai paprasta, kiniečiai mesdavo kitus darbus ir imdavosi žemos kokybės perlų auginimu. Šis nekontroliuojamas ir nereguliuojamas auginimas privedė prie to, jog žmonės ėmė manyti jog jie panašūs į ryžių dribsnius. Nuo to laiko labai daug kas pasikeitė.


Pirmiausia jie pakeitė midijų rūšį, kurios augindavo perlus. Pradžioje buvo naudojamos Cristaria Plicata midijos, kurios galėjo greitai užauginti perlą. Dabar gėlavandenių perlų auginimui naudojamos Hyriopsis Cumingi midijos. Jos galėjo išauginti žymiai geresnės kokybės perlus. Tačiau Kinijoje gėlavandenių perlų auginimas vis dar nereglamentuojamas.
Gėlavandenių perlų perlamutrizavimo procesas skiriasi nuo Jūrinių perlų auginimo. Į midijas įdedamas kitos donorės midijos audinys. Šis audinys yra išdalinamas į kvadratinius gabalėlius ir nuo 40 iki 50 gabaliukų įsodinama į midijos kriauklę.  Palyginimui, kai Jūriniams perlams auginti galima įdėti tik 1-2 perlamutro smilteles vienu metu. Štai todėl gėlavandenių perlų išauginama ženkliai daugiau, nei Jūrinių. Dėl to, kad įsodinimui naudojami kvadratiniai audinio gabalėliai, tik 3 procentai visų išaugintų gėlavandenių perlų yra apvalios formos. 
 Tik nuo 1990 m. kiniečiai įsodinimui pradėjo naudoti perlamutro smilteles. Toks auginimo būdas leido išauginti didesnius ir apvalesnius perlus.
Po įsodinimų midijų geldelės grąžinamos į vandenį nuo 2 iki 6 metų laikotarpiui. Vidutiniškai po dviejų metų geldelės ištraukiamos ir išimami perlai. Tos midijos, kurios išaugina  geriausios kokybės perlus, vėl gražinamos į vandenį dar dviem trim metam. Po perlų surinkimo, jie balinami ir poliruojami. Ne balti perlai tik poliruojami. Po to rūšiuojami ir suskirstomi į skirtingos kokybės perlus. Tie perlai, kurie bus naudojami vėriniuose, pragręžiami. Tie kurie bus naudojami juvelyriniuose dirbiniuose pragręžiami tik pusiau. Aukščiausios kokybės perlai visai negręžiami, o parduodami tokie kokie yra.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą